tyčiomis

tyčiomis
týčiomis adv. DŽ, NdŽ, FrnW, Gs, Skr, tyčiomìs K, NdŽ, KŽ, KlbIX80; Q598,626, SD190,186, SD381, MP63, R, R257, MŽ, MŽ343, I, Sut, N, M, LL100, týčiom NdŽ, DŽ1, Km, Sml, Bsg, tyčiõm NdŽ, KŽ, Lp, Skr; Š, tyčiomi, tyčiõms Sch159, K, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Šts, Krt, Gršl; R153, MŽ203, tyčium̃s DūnŽ, Žv žr. 2 tyčia: 1. Q598, SD190, SD381, I, N, K, M, LL100, Š, DŽ, NdŽ, KŽ Tyčiomis pikto darau R148, MŽ195. Tyčiomis nusidemi R148, MŽ195. Tyčiomis, ant patyčių R143, MŽ189. Žinant, tyčiomis R402, MŽ542. Ana dirba, ištaria žodį týčiomis J. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius kropti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Kam čia keldinti vaidą tyčiomis ir nereikalingai A1884,68. Tų palaikų dabar tyčiomis ir netyčiomis iškasa Mš. Ir darė tyčiomis šitaip savo rankomis BB1Moz48,14. Tyčiomis purvus tus breda BPII54. Šiuo kartu tyčiomis iš šios evangelijos norėjau sakyti BPI204. Užmušimas žmogaus tyčiõmis (orig. tiežiómis) DK107. Bet jį týčiomis po akim padest DP173. Týčiomis prieš tiesą sūdija DP156. Jog vieni tyčiomis lenda ing pagundas SPII9. Mes tyčiomis griešijam BtPvŽ10,26. Padarė týčiom, ir tiek Pc. Aš tyčiõm ėjau Krkn. Išpjovėm aveles týčiom, ka nerėktų Sdb. Tai sudegino týčiom [karčemą] bobos Sb. To karaliūnaičia týčiom apiserga (ps.) Brž. Aš týčiom palikau duris ataviras, kad garai išeit[ų] Mžš. Užkliudžia týčiom [bernai] – par galvą tuoj, mušas Pl. Tu parsinešk arielkos butelį ir, atsisėdęs pats vienas prie stalo, taip tada gerk, prikišęs prie lūpų, tyčiomi, save sveikindamas DS218. Ana tyčiõms erzinas, o tu pyksti Rdn. Anie patys padegė, i gan, tyčiõms Trk. Tyčiõms liepė atvažiuoti už mėnesio Brs. Par Užgavėnes ta tyčiõms liūb eis ubagais, viseip apsidarę Lpl. Aš tyčiõms sakiau, aš tyčiõms Žeml. Kitas tyčiõms ištrauka mietukus, i nebžinai ribos Šv. O aš tyčiõms tatai teip jau miegu apsileidęs i gulu Žlb. Ant žmonių liuob i šunis paleis, ka pamatys, i paleis tyčiõms Knt. Nereikalinga ta troba, išdaužė langus, ir gan, tyčiõms Trš. Laumė nūgalavo tą vaiką, kam týčioms paliko Krg. Tyčiõms, an juoko padavė jam tokį ilgą, surūdijusį kardą Jrk137. Nutrinkiam [kerpes] su kietu mediniu peiliu, tyčioms tam patiektu S.Dauk. Ana tyčium̃s iškrepesuos iš trobos i šnekės Šauk. Ar melavo, ar týčiom pasakė Upn. Kad gavus kur bovelnos, nu týčiom dėl tų mažiukų [vaikaičių], užsitaisyčia i parodyčia, kaip audžia Šln. Tyčium̃s, an kerštvo viską varo Krš. Tyčium̃s taip šneka, neklausyk Vn. Tyčium̃s liuob baidys po jaujas Užv. Tyčium̃s taip taisos [per Užgavėnes], ka nepažintų Grd. Čiučiu liuliu, tyčiums paliktas mergos vaikas! DS159(Rs). 2. DŽ1 Tyčiõms tau pamalavau, o tu i nesupratai Slnt.
◊ kaĩp týčiomis (týčiom) sakoma stebintis kokiu netikėtumu, sutapimu: Svečias atvažiavo kaĩp týčiom, o padlagai nemazgoti Mžš. Gi tas klojimas jiem sudegė, kaĩp týčiom Mžš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • su — 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tyčiom(is) — týčiom(is) prv. Padarýta týčiomis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ankstas — añkstas, à adj. (4) ankstus, ankstyvas: Verkė mergelė jauno bernelio nuog anksto ryto ik vakarėlio TŽI306. Nereiks tau, mergužėle, anksto ryto keltis KrvD213. Jau laikas eiti gultų, nes ryto anksto reiks pakilti Sz. ◊ iš añksto neatėjus laikui …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anslaidmu — anslai•dmu adv. tyčia, tyčiomis: Anslai•dmu gyvolius leidžia ant rugių pasėtų J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdeginti — apdẽginti tr. 1. K kiek padeginti aplink: Apdẽginti pagalį tyčiomis J. Prastai nusvilinai meitėluką, tik apdẽginai Kt. | refl. tr.: Jie sugalvojo apsideginti tris nuodėgulius SI380. 2. SD226 apsvilinti, apskrudinti: Neiškasei žarijų, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipasakoti — apipãsakoti 1. tr., intr. apsakyti kokį įvykį, atsitikimą, papasakoti: Sesuo verkdama apipasakojo jam viską V.Kudir. Tu negirdėjai, ką jis Nariui padarė? Man vakar bobutė apipasakojo Žem. Sesuo apipasakojo brolienei, jog Zakaras tyčiomis girdo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmesti — apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšlovinti — tr. J, FrnW 1. Sut, N, NdŽ, KŽ išgirti, išgarbinti. 2. Jzm, Skr iron. išbarti, iškoneveikti; apšmeižti, apkalbėti: Taip negražiai apšlovino aną Krš. Jūs visą svietą musėk apšlovinot taip ilgai pleškėdami (plepėdami) Vdk. Kaimynai apšlovins… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidžia — atidžià sf. (2) J žr. atidė: Tokį darbą su atidžià turėtum visuomet dirbti J.Jabl. Tik staiga jo atidžią atkreipė atdaro lango girgždėjimas LzP. Bet mano ypatingą atidžią atkreipia į save stovinčios už sodžiaus vienoj vietoj dvi pušys, kitoj –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraukinėti — KŽ, attraukinėti; Sut 1. iter. dem. atitraukti 7: Kareiviai pulkais atitraukinėjo ir, apstoję sodą, vaktavo rš. 2. M iter. dem. atitraukti 8. 3. M iter. dem. atitraukti 9: Patarnautojai atitraukinėjo kėdes besėdantiems rš. 4. iter. dem.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”